paikstyti

páikstyti, -o, -ė, paikstýti, paĩksto, paĩkstė 1. žr. paikstauti: Valgyk nepáikstęs, nieko daugiau neviriau Erž. Ir tu gerai paikstéi vyrus Stl. | refl.: Kai nesunkiai dirbat, tai kaži kai i páikstotės [valgyti] Erž. 2. tr. peikti: Bijau, ka nebūt sūrūs barščiai – tėvas tujau páiksto Erž.